PROBIOTINIO VALYMO YPATUMAI

Istoriškai taip susiklostė, kad žmonės valymui naudojo ir naudoja įvairias priemones, kurių veikimo principas pagrįstas valomų paviršių tirpinimu. Nuolatos buvo stengiamasi ištobulinti valymo priemonių kokybę, kad valant būtų daroma kuo mažesnė žala valomiems paviršiams, supančiai aplinkai, o taip pat pilant panaudotas priemones ir nuvalytą purvą į gamtą. Probiotinės priemonės sukūrė naują principinį pranešimą: įvairių paviršių valymas tirpinant ant jų esamą purvą tam, kad vėliau jį nuvalyti – techniškai prieštarauja pats sau.

Visų pirma, pats purvas niekada nebūna vienalytis, t.y. jis nėra vienas cheminis elementas. Purvas – visuomet organinių ir neorganinių dedamųjų kompozicija. Tad peršasi išvada, kad praktiškai neįmanoma tiksliai parinkti cheminį valiklį, kuris tuo pat metu sureaguos su purvu ir tuo pat metu chemiškai neveiks valomo paviršiaus. Kuo stipresnis ir profesionalesnis valiklis, tuo jis agresyvesnis supančiai aplinkai ir valomiems paviršiams, tuo pat metu jis ir kenksmingesnis.

Visų antra, purvo dedamųjų įvairovės neįmanoma tiksliai nusakyti. Kiekvienas žmogus, pradėdamas valyti nuspėja purvo pobūdį vadovaudamasis savo subjektyvia patirtimi ir turimomis žiniomis, tad klaidos tikimybė yra nemaža. Renkant statistiką ir klausiant žmonių nuomonės apie valymą, susiduriama su priešingomis nuomonėmis apie tas pačias valymo priemones. Kyla noras eliminuoti subjektyvų faktorių, nustatantį purvo tipą.

Trečia, šiuolaikinės medžiagos, iš kurių gaminamos grindys, baldai, įvairūs įrenginiai, lakuoti paviršiai yra aukštos kokybės. Periodiškas jų veikimas agresyvia chemija ir mechaniškas valymas ankščiau ar vėliau priveda prie apčiuopiamų materialinių išlaidų. Be to, efektyviai valančių cheminių medžiagų papuolimas ant rankų dažnai sukelia nemalonias reakcijas. 

Agresyvių, toksiškų cheminių valiklių naudojimas iššaukia papildomą žmonių rūpestį: kaip po valymo utilizuoti kenksmingas, pavojingas, darančias žalą gamtai medžiagas. Žmonės nenorėtų teršti gamtos, tačiau neturi alternatyvos, todėl, nežiūrint didelių baudų, visur pasitaiko atvejų, kuomet agresyvi chemija pilama tiesiai į gamtą.

Dažniausiai pasirenkamas valymo būdas yra tirpikliais. Cheminių valymo priemonių gamintojai metai iš metų vis tobulino principialiai kenksmingą požiūrį į reguliarų valymą ir paviršių nuriebalinimą. Natūraliai buvo kuriami vis agresyvesni valikliai, kurie po panaudojimo buvo pilami į gamtą, nesusimąstant apie ateities kartas.

Gamta valymo funkcijas atlieka visai kitokiu būdu. Jei panagrinėsime detaliau, įsitikinsime, kad mus supantis pasaulis pats save valo dideliu kiekiu gyvųjų bakterijų. Žmogui turi būti žinoma, kad maži mikroorganizmai yra atsakingi ir už maisto perdirbimą žmogaus kūne, o gamtoje bakterijos atsakingos už vandens, grunto, atmosferos utilizavimą ir atstatymą.

Pati gamta, esant užterštumui, išsivalo ir atsistato pati. Dėl augančių žmogaus veiklos apimčių bei poreikių gamta pradėjo nebespėti pilnai atlikti išsivalymo funkcijos. Viso to pasekmė yra ta, kad gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis pasikeitė į blogąją pusę – žmogui kenksmingų bakterijų tapo daugiau.

Dvidešimtame amžiuje patogeninių bakterijų kaupimasis paspartėjo dėl trijų priežasčių:

1) spartus žmonių populiacijos augimas ir megapolių atsiradimas;

2) smarkiai išaugusi žmonių migracija visame pasaulyje, kas sąlygojo skirtingų pasaulio kraštų pasikeitimą jiems nebūdingomis bakterijomis;

3) platus antibiotikų ir dezinfektantų (pa)naudojimas.

Iki dabar žmonija yra įsitikinusi, kad bet kokias bakterijas reikia naikinti ir tada problemų nebeliks. Tačiau būtent dezinfektantai, naikinantys 99% visų bakterijų, yra kalti dėl bakterijų mutacijos ir atsparumo jiems augimo. Kaip rodo tyrimai, ilgą laiką naudojant dezinfektantus, bakterijos pradėjo mutuoti, tampa vis mažiau pažeidžiamos. Vien 2010 metais Europos Sąjungoje mirė 37 000 žmonių dėl MRSA.

Tad labiausiai paplitusi klaida – aklas tikėjimas dezinfekcija. Žmonės bando nuodais treniruoti savo imuninę sistemą, siekdami, kad ji būtų mažiau imli pavojingam purvui, pavojingoms bakterijoms, kas yra visiškas absurdas.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į dezinfekavimo procedūros poveikio laiką. Pačios dezinfekcijos procedūros poveikis ant valomo paviršiaus trunka pakankamai trumpai. Pradezinfekuotas paviršius yra „švarus“ vos keletą valandų. Tuomet jau turime kitą, atvirkštinį vaizdą: ant to paties paviršiaus daugėja kenksmingų bakterijų kiekis, dėl kurių pašalinimo ir buvo atliekama dezinfekcija.

Žmonija sukūrė didelį kiekį normų ir taisyklių, reglamentuojančių tirpiklių, dezinfektantų, antibiotikų, kaip vienintelio kovos būdo su purvu, naudojimą.

Žmonija atlieka savižudybę tvirtindama, kad tai – vienintelis būdas. Kova su purvu vyksta kiekvieną dieną, pastoviai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – su vis augančiu neigiamu efektu. Vis dažniau kyla epidemijos. Vis dažniau mutuoja patogeninės bakterijos ir virusai. Padidėjusios bakterijų mutacijos objektais tampa bet kurios žmonių susibūrimo vietos. Rizikos objektais tampa ligoninės, maisto gamybos įstaigos, viešbučiai, mokyklos, vaikų darželiai, sporto klubai, prekybos centrai, turgūs, kalėjimai, gyvulių, paukščių fermos ir t.t. Jau šiandien žmonės po truputį pripažįsta antibiotikų bejėgiškumą ir nereikalingumą. Kažkada daugelį klausimų spręsdavusios antibiotikų tabletės vis mažiau padeda žmonėms ir gyvūnams. Vaistų gamintojai nespėja kurti naujų antibiotikų, kadangi jie tampa pasenusiais ir nebeaktualiais dėl vėl pasikeitusios situacijos.

Netolimoje praeityje mes turėjome tokią situaciją:

1) bandymai sujungti tradicines valymo priemones su gyvomis valančiomis bakterijomis sukeldavo pačių bakterijų sunaikinimą – muilas jas sunaikindavo;

2) pats gamtinių probiotikų valymo darbo mechanizmas nebuvo išrastas ir ištirtas;

3) patys probiotikai pradėti naudoti pakankamai nesenai, pagrinde kaip maistiniai priedai. Belgijos bendrovė CHRISAL sugebėjo sujungti plaunančius preparatus ir probiotikus. „Valančius probiotikus“ sudaro žmogui ir aplinkai visiškai „draugiška“ medžiaga bei probiotikų grupės, sugebančios įvykdyti valymo užduotis.

Rezultatai pasirodė įspūdingi: gautas techninis efektas, gautas ekonominis efektas, gauti unikalūs ekologiniai rodikliai.

Pirmieji rezultatai, priemones naudojant ligoninėse, suteikė galimybę 90% sumažinti įvairių infekcijų atsiradimo tikimybę. Paraleliai nebuvo naudojami nuodingi dezinfektantai. Taip pat dingo būtinybė naudoti antibiotikus. Papildomai ligoninių patalpose gerėja mikrobiologinė situacija, nepasirodo kenksmingos bakterijos, neatsiranda pelėsis, nepersiduoda infekcijos, stiprėja visų pacientų imuninė sistema, ilgėja produktų laikymo laikas, eliminuojami nemalonūs kvapai ir t.t.

Probiotinių valymo priemonių naudojimas gyvulininkystėje pelną padidino 30%. Tai pasireiškė mažesniu jauniklių nugaišimo kiekiu, pagerėjo mėsos ir pieno kokybė, pagerėjo pašarų įsisisavinimas, sumažėjo antibiotikų ir dezinfektantų naudojimas, pailgėjo mėsos saugojimo laikas.

Šios priemonės daugeliu atveju yra nepakeičiamos daugelyje gyvenimo sričių – kariuomenėje, mokyklose, vaikų darželiuose, biuruose, sporto klubuose, viešojo transporto sferoje, viešo maitinimo įstaigose, maisto perdirbimo pramonėje ir t.t.

Daugumoje šalių egzistuoja panašūs objektyvūs sunkumai – konservatyvus mąstymas. Būtent sunkiausia yra greitai pakeisti požiūrį į tradicijas. Ilgą laiką naudojant tirpiklius, nuodingus dezinfektantus, cheminius valiklius, nusistovėjo tradicinės normos, buvo sukurtos taisyklės, kurios yra daugelio vartotojų pasąmonėje, o svarbiausiai – valstybės tarnautojų, kontrolierių, atliekančių ekologinius patikrinimus, galvose, kurie dažniausiai į savo pareigas žiūri pakankamai formaliai ir žalingai realiai padėčiai.

Naujausių technologijų pagalba gautos naujos priemonės jau yra tiekiamos į 39 pasaulio šalis. Būtina įsijungti į visuomenės informavimo procesą, į naujų tradicijų diegimo procesą, į naują kiekvieno žmogaus mikrobiologinio/makrobiologinio pasaulio suvokimo formavimą. Būtinas šiuolaikinis makrobiologinis monitoringas visų žmonių susibūrimo vietų, išsiaiškinant realią padėtį.

Būtina pilna normatyvinių valymo priemonių dokumentų peržiūra, naujų sukūrimas, įdiegiant naujus kontrolės ir priežiūros standartus, susijusius su valymo kontrole ir kokybe. Platus probiotikų (pa)naudojimas leidžia turėti prevencinį medicininį efektą. „Plaunantys probiotikai“ nesukelia alerginių reakcijų ir turi teigiamą poveikį imuninei organizmo sistemai. Tuo pat metu priemonės nėra medicininiai ar cheminiai preparatai tiesiogine to žodžio prasme. Mes susiduriame su naujos kartos valymo priemonėmis, kurias sąlyginai galima vadinti „makrobiologiniu dezinfektantu“ ar tiesiog „plaunančiu probiotiku“.

Šiandien svarbi ir aktuali užduotis yra naujų specialistų ugdymas ir apmokymas daugelyje sričių. Kiekvienas skaitytojas turi galimybę susipažinti su principialiai naujomis valymo galimybėmis dėka „valančiųjų probiotikų“ savybių. Kiekvienas žmogus savo namuose, o įmonės vadovas – savo įmonėje, jau šiandien gali pradėti naudoti „valančius probiotikus“. Jums šiandien niekas nedraudžia naudoti visiškai saugias ir draugiškas gamtai valymo priemones.

Šiuolaikiniame pasaulyje naujausios technologijos yra lemiamamas veiksnys, priimant strateginius sprendimus ir veiksmus ekonomikos vystimuisi. Lietuvai jau šiandien yra šansas naudoti pačius naujausius atradimus kartu su pirmaujančiomis pasaulio šalimis, o netaikyti pasenusias technologijas, kaip tai kartais vis dar nutinka. Išvalius Lietuvą „valančiais probiotikais“ galima busdaugumą ligų ir infekcijų, alergijos problemas, MRSA, žemą imuniteto lygį, trumpą žmogaus gyvenimo trukmę palikti praeityje

Bitnami